Juozas Vilkutaitis-Keturakis

Juozas Vilkutaitis (gimė 1869-03-01 Gulbiniškiuose (Liudvinavo valsčiuje), mirė 1948-09-11 Augsburge, Vokietijoje. 1975 m. perlaidotas Clevelande. Buvo lietuvių rašytojas, kuris kartu su broliu Antanu Vilkutaičiu pasirašinėjo Keturakio slapyvardžiu.
Būdamas septynerių metų susižeidė koją, dėl to negalėjo lankyti mokyklos, lavinosi savarankiškai, padedamas dėdės kunigo Antano Vilkutaičio ir draugų. Kadangi liga progresavo, 1888–1889 m. padedamas brolio gydėsi Maskvoje, tačiau koją teko amputuoti. Broliui išvykus studijuoti į Petrapilį, jį globojo kiti lietuviai studentai. Grįžęs iš Maskvos į Gulbiniškius, apie 1890 m. pradėjo rašyti lietuviškai spaudai.

Lavintis padėjo ir brolis Antanas Vilkutaitis, kuris 1891 m. baigęs studijas Petrapilyje ir paskirtas dirbti į Kaukazą, ten 1892 m. pasikvietė ir Juozą. Kai Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe“ paskelbė konkursą dramoms sukurti, kartu su broliu 1895 m. parašė komediją „Amerika pirtyje“. Dėl pjesės autorystės buvo daug ginčytasi, tačiau dauguma literatūros tyrinėtojų pagrindiniu jos autoriumi dėl rašymo manieros ir būdo savybių laiko Juozą Vilkutaitį.
1895 m. Tilžėje šis veikalas buvo išleistas pirmą kartą, o 1899 m. rugpjūčio 20 d. pirmą kartą viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto. Šį įvykį primena atminimo lenta prie Jūratės ir Kastyčio skulptūros. Pjesė iš karto susilaukė didelio populiarumo ir suvaidino nemažą vaidmenį lietuviškojo teatro kūrimosi istorijoje. 1905 m. parašė komediją „Šimtas margų” (pastatyta 1929 m. Prienuose), nuo 1906 m. – apsakymus „Parazitas”, „Ant to jų galvos” (visi išspausdinti 1979 m. Clevelande), 1910 m. pradėjo komediją „Šiltieji vandenys” (fragmentai išspausdinti 1969 m.). Parašė atsiminimų.

Gyveno Gudeliuose, kur ūkininkavo paveldėtame ūkyje. 1908–1915 m. įgijęs teisininko licenciją, dirbo Marijampolės apygardos teisme Balbieriškyje, Seinuose, Prienuose (čia nuo 1924 m. iki 1939 m. dirbo ir notaru). Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mirė lietuvių persikėlėlių stovykloje Augsburge.
Parengta pagal wikipedia.com autorių Lazdynas, maironiomuziejus.lt ir asmenines žinias. Autorinės teisės pagal CC-BY-SA.