Trumpai apie Gudelius
Geografija ir gamta
Čia vyrauja įprastas tradicinis Lietuvoje peizažas. Tačiau toli gražu ne skurdus: yra miško, ežerėlių, upokšnių, pelkėtų vietų, kuriose savotiška gamta su savo augalija ir gyvūnais.
Upių seniūnijos teritorijoje nėra. Upokšnių nedaug ir tie patys sezoninio pobūdžio. Pavasarį ir rudenį jais šniokšdamas teka vanduo, o vasaros metu išdžiūsta. Kiek didesnis yra Peršėkės intakas – Rudės upelis, tekantis per Rudėnų, Kampinių ir Daugirdų kaimus.
Gudelių miestelio šiauriniame pakraštyje yra Ivoniškio ežeras, užimantis 12,1 ha plotą.
Prie Kalnynų gyvenvietės – Kalnynų ežeras (plotas 11,2 ha), prie Gudelių-Simno plento tyvuliuoja 16,5 ha Leiciškių ežeras.
Vakarinėje seniūnijos dalyje siaura juosta tęsiasi gilios žemutinio tipo pelkės – Žuvinto ežero duburio užpelkėjusios dalies pakraštys. Čia durpių sluoksnis siekia daugiau nei pusantro metro. Pelkių yra ir prie
Kalnynų ežero, be to, mažesnių pelkėtų plotų randama ir kitose seniūnijos vietose.
Seniūnijos rytinėje dalyje driekiasi 300 ha Balbieriškio miškas. Miške gausu ąžuolų, beržų, alksnių, drebulių, uosių, eglių, rečiau – pušų, lazdynų, šermukšnių.
Istorija
Gudelių miestelis išaugo iš Ivoniškio dvaro ir aplink jį buvusio kaimo sodybų. J. Totoraitis „Sūduvos Suvalkijos istorijoje“ rašė, kad Gudeliai – „senas kaimas, savo pradžia siekiąs XVI amžių, 1744 m. turėjo koplyčią, priklausė Balbieriškio bažnyčiai.“ Gudelių dvaras su aplinkiniais kaimais tuo metu buvo dalis Balbieriškio turtų, priklausiusių grafams Tiškevičiams.
Gudelių bažnyčios metrikai prasideda daugiau nei po 40 metų (1791 m. liepos 16 d.). 1790 m. Ivoniškio dvare pastatyta koplyčia, kuri buvo maždaug už 2 km. nuo dabartinės bažnyčios. Dabartinė Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia pastatyta 1895 metais kunigo Antano Vilkutaičio rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis.
Gudelių bažnyčioje kunigavo vienas iš įžymesnių kunigų Hilaris Stalmuchauskas (kunigavo 1859-1871 m), kuris bažnyčioje įvedė lietuviškus pamokslus, užsiėmė literatūrine veikla, išvertė bažnytinę giesmę „Graudūs verksmai“.
Tarpukariais Gudeliai buvo valsčiaus centras. 1923 m. miestelyje buvo 40 sodybų ir 223 gyventojai. Po II Pasaulinio karo Gudelių apylinkėse vyko stipri rezistencinė kova. 1945 m. rugpjūčio 5-9 dienomis Gudelių valsčiuje įvyko vienos didžiausių pokario rezistencijos istorijoje Palių kautynės, kuriose dalyvavo ir reguliarioji sovietinė armija bei aviacija. Žuvo 12 partizanų, o žuvusių priešų skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad jų žuvo keliolika kartų daugiau.
Žuvinto rezervato teritorijos laisvės kovotojų auka įprasminta atminimo ženklu Aleknonių kaime, Alytaus rajone. Paminklas Lietuvos partizanams pastatytas ir Gudeliuose.
Švietimas, kultūra ir įžymūs žmonės
Seniūnijoje veikia Gudelių biblioteka, Gudelių ambulatorija. Anksčiau veikė Gudelių paštas ir Daugirdų biblioteka.
Seniūnijos žmonės drauge švenčia tradicines Užgavėnių, organizuoja vasaros šventes, prisideda prie projekto „Darom!“ renginių, rudens gamtos tvarkymo talkų.
Kaimo bendruomenėse nemažai žmonių mėgstančių dainuoti, šokti. Turi seniūnija ir savo muzikantų: šventėse visus linksmina Onos Šovienės vadovaujama Gudelių kaimo kapela, yra šokančių Ilgiaukos tautinių šokių kolektyve “Tryptukas”.
Ne kiekviena seniūnija gali pasigirti turinti kryžių drožėją. Kryždirbystės tradicijos Lietuvoje šiandien kiek apmirusios, tačiau Gudelių seniūnijoje tokio auksarankio esama. Jauno kryždirbio meistriškumas įvertintas Marijampolės savivaldybės mero padėka.
Įvairiu laiku Gudelių seniūnijoje gyveno, mokėsi, kūrė ar dirbo garsių visoje Lietuvoje žmonių.
Gudelių kapinėse palaidotas įžymus Sūduvos krašto veikėjas mokytojas Vincas Kudirka. Jis Gudeliuose mokytojavo XIX a. pabaigoje.
1900 m. Gudelių valsčiaus Daugirdiškės dvare gimė ekonomikos ir politikos mokslų daktaras Juozas Leimonas.
1900-1901 metais Gudeliuose gyveno ir pradžios mokykloje mokėsi lietuvių literatūros klasikas Vincas Mykolaitis-Putinas, kuris gimė Pilotiškių kaime, tuometiniame Gudelių valsčiuje.
Net dvidešimt metų (1900-1920) čia gyveno ir pirmąją lietuvišką komediją „Amerika pirtyje“ parašė Juozas Vilkutaitis-Keturakis.
1934 m. Gudelių kaime gimė habilituotas mokslų daktaras Vincas Urbonas, leidinio „Lietuvos grybai“ bendraautoris ir penkių knygų autorius.
Gudelių valsčiaus Kalnynų kaime 1936 m. gimė Sigitas Juozas Marčiukaitis, inžinierius statybininkas, ekonomistas, habilituotas mokslų daktaras, 2007 m. Laisvės kovų (intelektinio pasipriešinimo) dalyvis.
1955 m. Gudelių kaime gimė Danutė Šovaitė-Kiseliova, mokytoja ekspertė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Ji yra pradinių klasių matematikos vadovėlių autorė.
1971 m. Daugirdų kaime gimė biomedicinos mokslų daktarė Sonata Kazlauskaitė.
Paminklai ir lankytinos vietos
Lankytinų vietų Gudelių seniūnijoje nėra labai daug, tačiau jos tikrai vertos dėmesio.
Alytaus ir Marijampolės savivaldybių teritorijų sankirtoje yra Riečių piliakalnis ( 1,43 ha plotas ),
supiltas į Žuvinto pelkių masyvą įsiterpusiame sausumos kyšulyje, aukščiausioje jo vietoje ant kalvos. Piliakalnis dar vadinamas Gaulės kalnu, datuojamas tūkstantmečiu.
Rudėnų kaime yra XVII a. senkapis. Rudėnų senkapis, kuriame rasta skobtinio karsto liekanų, nematytų ginklo makštų apkaustų, paskelbtas archeologiniu paminklu.
Gražios Gudelių miestelio ir Riečių kaimo bažnyčios. Jose sukaupta nemažai vertingų dailės kūrinių, kuriais gali gėrėtis ne tik į pamaldas atvykę parapijiečiai, bet ir kiti lankytojai.
Seniūnijos teritorijoje yra trys paminklai kovotojams už laisvę: Gudeliuose – pokario metais žuvusiems rezistentams, Riečiuose – Žuvinto kautynių 50-čiui paminėti, o Miknonyse – kryžius žuvusiems partizanams atminti.
Verslas
Nuo senų laikų šio krašto žmonės yra tipiški Lietuvos ūkininkai. Dauguma seniūnijos gyventojų verčiasi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Ūkiai daugiausia smulkūs ir vidutiniai. Veikia medžio apdibimo įmonė, dekoratyvinių augalų ūkis, yra keletas kaimo turizmo sodybų.
Be ūkininkavimo, gyventojai užsiima medžio apdirbimu, automobilių ir kitokios technikos remontu, atlieka statybos darbus.
Nemaža dalis gyventojų dirba Marijampolėje, Prienuose, Alytuje,
Seniūnijos gyvenamosios vietovės
Gudelių miestelis, Kalnynų kaimas, Miknonių kaimas, Gelčių kaimas, Riečių kaimas, Beržyno kaimas, Daugirdų kaima,s Gražiškių kaimas, Kampinių kaimas, Kruopinės kaimas, Leiciškių kaimas, Makrickų kaimas, Naujienos kaimas, Rudėnų kaimas, Skęsbalių kaimas, Šernų kaimas, Šlavantos kaimas, Vazniškių kaimas.
Daugiau apie Gudelių miestelio istoriją galite sužinoti Marijampolės Televizijos laidoje “Gyvoji istorija” čia.
Parenkta pagal vietinių gyventojų informaciją, wikipedia.com, lietuvai.lt, igliauka.lt ir marijampole.lt